Geras rašytojas paslaptis Turėdamas pašaukimą trileriams, jis turi sugebėti perduoti tą tikroviškumo sąvoką tiek keistai, kiek mus supa. Nes kiek turime tariamą veiksmingą ir empirinį atsakymą į kiekvieną poreikį, tai, kas baigiasi, ne visada priklauso nuo kontroliuojamų variantų.
Giliai širdyje kiekvienas žmogus yra neaprėpiama paslaptis ir literatūriniai pasiūlymai, tokie kaip Alfonso del Rio Jie priartina mus prie mįslingos erdvės, kurioje drauge egzistuoja pavaros ir siela, varikliai, valdantys mus iš mūsų gelmių. Viskas, kas ateina, perrašo įvykius iš patrauklių vidinių istorijų, galinčių suteikti naują bet kurios eros viziją.
Pirmuosiuose romanuose Alfonsas jau nesunkiai pristato savo personažų trompe-l'oeil ir groteles, kad mus nuvilia išvaizda ir galiausiai iš netikėčiausio posūkio pakeičiama pasakojama tikrovė. Tą esminę veikėjų dalį puošiame peizažais tarp vakar ir šiandien, tuo prisiminimų žaidimu, kurį pasirašytų jis pats. Joelis Dickeris. Ir galų gale mėgaujamės labai linksmais romanais.
3 populiariausi Alfonso del Rio romanai
Paslėpta knygų kalba
aš prisimenu Ruizas Zafonas. Man taip nutinka kaskart, kai atrandu romaną, kuris atkreipia dėmesį į ezoterinį knygų aspektą, į paslėptas kalbas, į tą išminties aromatą, surinktą nesibaigiančiose lentynose, galbūt naujose knygų kapinėse...
Ir viskas gerai, taip ir bus. Didžiulė katalonų rašytojo vaizduotė yra tai, ką jis turi ... Tačiau šį kartą tai priklauso nuo a Alfonso del Rio tai vėlgi savo paslapčių epicentru laiko Bilbao pagamintą pagal matą kaip Ruizo Zafono Barselona.
Nuo Biskajos sostinės iki skirtingų Europos scenarijų, taip pat kintančių skirtingu laiku. Taip mezgama įtaigi paslaptis, kuri mus nuveda ir apgauna kaip gero burtininko gudrybė.
Bilbao ir Oksfordas, 1933. Gabrielis de la Sota, rašytojas ir Oksfordo universiteto profesorius, yra vieno didžiausių Biskajos turtų paveldėtojas, didelės plieno kompanijos savininkas. Tačiau kažkas tamsus atrado tamsią savo praeities paslaptį ir yra pasirengęs padaryti viską, kad ją paskandintų. CS Lewis ir JRR Tolkien, jūsų geriausi draugai, besąlygiškai jus lydės, kad galėtumėte sukurti geriausią kada nors parašytą istoriją.
Londonas, 1961. Markas Wallace'as, dešimties metų mergaitės, turinčios ypatingą dovaną, tėvas yra žinomas britų teisininkas, netrukus išeisiantis į pensiją. Vieną dieną jį aplanko rašytojas Úrsula de la Sota, kuris nurodo jam ištirti jo šeimos praeitį ir paveldą: tarptautinė spauda atkartojo, kad Gabrielio de la Sotos turtas 1933 m. Galėjo būti visiškai neprarastas ir kad raktus į žinojimą kur jis yra, galima rasti naujausiame jo romane.
Istorija, keliaujanti tarp Oksfordo ir Bilbao daugiau nei trisdešimt metų ir kurioje visus veikėjus sieja paslaptis, kuri buvo palaidota. Ir tik tie, kuriems pavyks iššifruoti paslėptą kalbą už didžiausio garsaus rašytojo kūrinio puslapių, galės ją atskleisti. Istorija apie gėrį ir blogį, apie tiesos ir literatūros meilę, apie autentiškos draugystės stiprybę, kuri visada lydi ir neteisia.
Lietaus miestas
Bilbao kaip lietingas miestas yra tipiškas vaizdas, kurio dienos gali būti suskaičiuotos dėl klimato kaitos. Tačiau įsivaizduojamasis jau turi šį puikų miestą, kuris yra kataloguojamas tokiu būdu, todėl sinekdočė arba „lietaus miesto“ metafora vis dar veikia puikiai.
Tačiau devintajame dešimtmetyje tai buvo kažkas kita, o lietaus miesto idėja apsiribojo Biskajos sostinės, kaip labai atpažįstamo pilkojo miesto, tikrove. Tame mieste, kurį užpuolė lietus, diena iš dienos randame ir Alainą Larą, pradedantį futbolininką, kuris pradeda pasirodyti Athletic. Bet tai ne apie futbolą... Nes Alaino gyvenimas ima griūti, kai jis atranda nežinomą ir mįslingą savo senelio nuotrauką iš 80-ųjų.
Intuicija, kad giminaitis nėra ar nebuvo toks, koks visada atrodė, visada sukelia neišvengiamą smalsumą. Jei prie to pridėsime bet kokia kaina paslėptos praeities požymius, galime spėti, kad Alainas bus visiškai įtrauktas į savo smalsumo patenkinimą, kaip to, kas jis yra, išlaikymą ir pagrindą.
Mūsų protėvių gyvenimas kažkaip nubrėžia mūsų likimų liniją. O Alainas su natūraliu žmogišku žinių troškimu metasi į tamsų šulinį, kuris matosi po ta nuotrauka.
Rodrigą, senelį, pasirodo lydimas bręsto Ignacio Aberasturi, kuris galiausiai pakilo į aukščiausią bankininkystės ešeloną. Ir vis dėlto kažkas ar kažkas jį kartu su seneliu visiškai ištrynė iš socialinės scenos. Taigi ta nuotrauka įgauna ypatingą aktualumą, kai tik paaiškėja galiausiai dingusių veikėjų sutapimas.
Alainas bandys traukti siūlą, atsigręždamas į jaunąją Mariją Aberasturi. Tarp jų jiems pavyksta atsekti įdomią tyrimo liniją, kuri nuveda juos į nacistinę Vokietiją. Jį atsekus nekyla abejonių, kad Rodrigo ir Ignaco gyvenimai Berlyną pasiekė tarsi traukinys iš praeities, kupinas abejonių ir tamsių ženklų. Tie karo laikai, kurie ruošėsi paversti pasaulį siaubinga planeta, dviem jauniems žmonėms, tokiems kaip Alainas ir Marija, atrodo dar toliau.
Dėl šios priežasties viskas, ką jie gali atrasti, supurtys juos viduje, kad kiekviena paslaptis būtų geriau suprantama tokiu būdu, iš esmės slapta, imperatyviai paslėpta nuo visų, ypač artimiesiems, kurie gali sužinoti tikrąją savo šeimos medžio tapatybę.
Ioannesas
Pradėti literatūrinę karjerą su tokio masto istoriniu romanu jau pranašauja bent jau drąsą. Savo literatūriniu debiutu Alfonso del Río pademonstravo šį pradedantį rašytoją, turintį gero pasakotojo savybių. Ir nepaisant tam tikrų pagrindinių veikėjų charakteristikų trūkumų, istorija neišvengiamai nuveda į tą kitą ankstesnį pasaulį su gerų siužetų galia...
425 metai po Kristaus. Attila artėja prie Romos. Popiežius Leonas žino, kad jei „Dievo rykštė“ jos neužkariaus, anksčiau ar vėliau tai padarys kas nors kitas. Taigi jis paveda riteriui Ioannesui, kuris, regis, yra palaimintas nemirtingumu, pašalinti iš miesto paslaptingą skrynią ir bėgti pas tą akimirką besikuriančią tautą, pašauktą tapti galinga Ramia Venecijos Respublika. Venecijos karnavalas, mūsų dienomis. Popiežių Petrą II iš „Campanile“ išmeta vyras su gobtuvu.
Miestas yra apgultas tol, kol nusikaltimas bus išaiškintas, ir savo kanalų tinkle sugauna angliško milijonieriaus sūnų, jauną ispanų archeologą ir daugybę veikėjų, kurie nežino, kiek istorija, kurioje jie dalyvauja, gali pakeisti pasaulis. Ioannesas - svaiginantis romanas. Intriga pasiekia Bažnyčios kupolą ir pasineria į laiko tunelį. Politiniai ir dvasiniai interesai konfliktuoja Venecijoje, kurią istorinis tikslumas ir legendiniai bruožai vaizduoja Alfonso del Río. Mūšyje tarp negailestingų sąmokslininkų ir gėrio pergalei pasiruošusių vyrų bei moterų skaitytojas atokvėpį ras tik pabaigoje.
