Kaip pasakytų Johnas Miltonas, rojų nėra daugiau nei prarastieji. Nei dalykų, kurie yra vertingesni už tuos, kurių nebeturi ir kurių negalite stebėti. Tikrieji pasaulio stebuklai yra labiau tie, kuriuos galiausiai prarandame ar sunaikiname, nei tie, kurie šiandien būtų sukurti kaip tokie, pridedant būtiną „šiuolaikinio pasaulio“. Nes piramidės, sienos, gigantiškos skulptūros ar kiti išlikę statiniai norėtų nešti tą melancholišką dingusiųjų švytėjimą.
Visada pravartu atlikti dingusiųjų inventorizaciją. Kaip šiuo atveju, Judith Schalansky padarė su meistrišku ketinimu išplėsti mitą ir prie to oficialaus skaičiaus 7 pridėti kitų mažesnių darbų, bet svarbesnių, kai pagaliau pamatysite jos palikimo tarp šviesų ir šešėlių mastą...
Žmonijos istorija kupina prarastų dalykų, kartais nustumtų į užmarštį, sunaikintų žmogaus ar dienų erozijos. Kai kurie iš šių skirtingų objektų, tikri ar menami, yra surinkti ir surašyti šioje knygoje: mįslingi fragmentai, išlikę iš Sappho eilėraščių, Respublikos rūmai Berlyne, Kaspijos tigras ar tariamas vienaragio skeletas.
Įspūdingas ir neklasifikuojamas kūrinys, suteikiantis mums galimybę apmąstyti praradimo prasmę ir atminties vaidmenį, atskleidžiant dvylika lobių, kuriuos pasaulis prarado amžiams, bet kurie dėl palikto pėdsako – taip, istorijoje, literatūra ir vaizduotė, jie turi antrą gyvenimą.
Dabar galite įsigyti Judith Schalansky knygą „Kai kurių pamestų daiktų inventorius“ čia: