Los 3 mejores libros de Giovanni Papini

Neteisingai suprastas genijus yra labiau paplitęs kitose kūrybinėse srityse, toli gražu ne literatūroje, pavyzdžiui, tapyboje ar muzikoje. Sakau, nes galbūt į vidų Giovanni papini turėkime Van Gogą. Demonstruodamas genialius Papini įrodymus, jis pats labai stengėsi Jorge Luis Borges, kuris netrukus Papini mieste išvydo retą išradingumo vaizdą be galimo sijojimo.

Niekas geriau nei Papini nenusakė savo dienų šviesiausiu ir įdomiausiu metodu, toli gražu ne tik nuvilia politines pažiūras ir tiesiogines etiketes.

Nes anapus Papini personažo, jo kūryboje su labai skirtingu skoniu galime rasti kintamo gabios dvasios įspaudo aukščiau minties ir vaizduotės vidutinybės. Nuo kritinio ketinimo, užmaskuoto satyra, iki metafizinės valios iš parodijos ar mistinės apimties iš ateisto įsitikinimo.

Stebina bet kokio amžiaus skaitytojas. Avangardas anuomet ir dabar. Pasiklysti Papini bibliografijoje - tai išsimaudyti naujos literatūros kristališkuose garsaus pasakotojo aiškumo vandenyse.

Jis mokėsi tapti mokytoju, tačiau keletą metų dirbo prieš pradėdamas dirbti bibliotekoje, kur apsupo tai, kas jam labiausiai patiko: knygomis. Būtent tada jis pradėjo rašytojo karjerą ir tai padarė su tokiomis novelėmis kaip Filosofų prieblanda (1906), kuriame kritikuoja filosofiją Kantas, Hėgelis o Schopenhauer ir skelbia mąstytojų mirtį; Tragiška kasdienybė o Aklas pilotas (1907), kuriame jis užsimena apie futurizmo ir modernizmo bruožus.

3 populiariausios Giovanni Papini knygos

Gogas

Šio kurioziško romano pagrindas yra: Kaip mes galėjome tiek atsigauti, turėdami tiek gabių protų? Štai ką Gogginsas nori žinoti. Ir tai bus už pinigus. Goginsui nekyla jokių sunkumų kuriant savo planą pasaulio sintezei. Pasiteisinimas, kuriuo remdamasis autorius siūlo save kaip puikų sakinių kūrėją, kuris kiekvieną Goggins interviu vargina priešais įvykstančiais personažais nepamirštamomis citatomis.

Tačiau Gogginsas turi žinoti ne altruisto, ieškančio sprendimo, poreikį. Tik tas cinikas, kuris trokšta išminties, su kuria dar labiau jaustųsi aukščiausiame taške, iš kurio jis gali matyti likusius savo draugus, pamestus nekaltume. Bent jau Gogginsas tai pripažįsta, nėra nematomos Adomo Smito rankos, kuri veiktų pasaulyje. Ir jį galima laikyti vienu iš tų, kurie sąžiningai duoda gero Smito predikatus. Bet klausimas ne tas.

Lo importante para Goggins es saber qué piensas otros humanos como él a los que todos acuden para saber. Y así es como hablamos con el mismísimo Lenin, con Edison o Freud, con Einstein o con Gomez de la Serna. Quizás lo que esos otros sabios le cuenten no le convenza del todo. Pero el asunto es acopiar opiniones. Porque cuando todo esto explote, cuando el mundo se reduzca a cenizas, Goggins quiere saber cómo ha podido pasar.

Gogas pagal Papini

Aklas pilotas

Si el virtuosismo de Papini es esa suerte de síntesis hecha literatura, ¿cómo no iba a predicar también en forma de relato o de cuento? Sumémosle un volumen centrado esencialmente en lo fantástico y acabamos por disfrutar de una obra diferente. Maestro de Dino Buzzati y discípulo de Edgar Allan Poe, «si los cuentos papinianos no reflejan el terror o la morbosidad de la temática de Poe, es evidente que en ellos se desborda la extrañeza y la reflexión metafísica, tratadas con mayor o menor grado de ironía y sarcasmo junto a una magnífica práctica del suspense, que acaba provocando en el lector un efecto abrumador de sorpresa, desconcierto y turbación».

Visose šiose istorijose, „įvyniotose į kaustinį Papini humorą“, atsispindi melancholija, kylanti iš skepticizmo. Štai ką Borgesas turėjo omenyje patvirtindamas: „Šios istorijos kilusios iš datos, kai žmogus atsilošė savo melancholijoje ir prieblandoje ...“.

aklas pilotas Džovanis Papinis

Velnias

El mal hecho figura. Protagonista de más historias que el bien, la bondad o que Dios. La atracción por lo demoníaco y lo perverso convive con el ser humano, desde la pueril tentación de una manzana y hasta el reclamo demencial del demonio como última voluntad de Cristo antes del dolor y la locura.

¿Cómo no iba Papini a hablar de él? Pese a que mucha haya sido la tinta que se haya corrido para darle forma y sustancia al diablo. Pese a que muchos otros escritores como Poe ya lo hayan resucitado para retorcidos lectores. Todos adoramos en alguna ocasión al diablo. Aunque solo sea por el hecho morboso de saber qué nos puede esperar en el fin si no actuamos como debemos, o como nos han inculcado que debemos intervenir en nuestro paso por este mundo.

Papini nos enseña dónde está el diablo y quién comulga con él. El mal es un grandísimo crisol donde se funden todas nuestras vanaglorias y deseos retorcidos hechos odios y manías. Leer este libro es darte esa famosa vuelta por el lado salvaje, a lo Lou Reed versión Papini, con la misma cadencia musical hacia el descubrimiento del más que posible pacto de todos con él, con el mismísimo Diablo.

Velnias
5/5 – (10 balsai)

Komentuoti

Ši svetainė naudoja "Akismet", kad sumažintų šlamštą. Sužinokite, kaip apdorojami jūsų komentarų duomenys.